NAUJIENOS – THE LITHUANIAN DAILY NEWS
2 nd page.
Chicago, Ill. Sestadienis, rugsejo – September 20 d., 1958 m.
Palaidotas tylus, sumanus tautietis
Siu metu rugpiucio men. pabaigoje Chicagoje buvo palaidotas Klaipedoje buves verslininkas Jonas Deckys (Detzkies). Velionis buvo gimes Klaipedos apskirty, Gedeminu kaime, Dovilu valsciuje. Sena lietuviska Deckiu pavardes seima buvo tada anose apylinkese gausi ir su sia pavarde ukininku ten buvo galima uztikti neretai. Kitoje Minijos upes puseje nuo vielionio gimtines, buvo ir kaimas Deckiais vadinamas. Velionio gimines buvo susiprate lietuviai. Jo artima gimine buvo ir zinoma Klaipedos krasto veikejo ir ilgameciu Directorijos nario bei pirmininko M. Reizgio seima. Velionio tevas buvo ukininkas. Del savo humoro ir linksmo budo, jis budavo apylinkes zmoniu Deckeliu vadinamas. Buvo geras pasakotojas ir veik kiekvienai progai jis zinojo tinkama priezodi pasakyti ar linksma pasakele papasakoti. Jo jaunystes laikais, daznai pridurdavo Deckelis, jaunimas buves linksmesnis, energingesnis. Besilinksminant vasaros vakarais kaimo suejimuose, ziurek daznai ir saulute padekejusi ir grizus namo, rekejo nemiegojus tiesiai uz zagres ar dalgio tverti. Dirbdamas bityne, jis tenaudodavo apsaugai daznai tik savo pypke. Tik jo ilgo amziaus paskutinious metuose, religingosios moterys bandydavo jam ikalbeti, kad jis pypkele mestu, bet Deckelis buvo su ja jau perdaug apsiprates. Rukymas, kaip zinome, pas senuosius ano krasto lietuvninkus buvo laikomas nelabai padoriu, svetimuju atnesta dalyku.. Kai kuriu meninio gyvenimo polinkiu buvo is savo tevu ir velionis paveldejes. Kaime gyvendamas buvo pats ir smuikuoti issimokes, o kai tevu ukyje budavo aname kraste placiai zinomi religiniai susirinkimai, velionis su vargoneliais sugebedavo ir giedojimus palydeti.
Nuo ukininko iki pasiturincio verslinko
Zemdirbio ir ukininko gyvenimo apyvarta velioniui atrado lyg per leta, per nuobodi. Pasejes pav. ziemkencius javus ir lauk veik apskirtus metus kol derliaus gausi. Be to, cia daug inicatyvos neparodysi ir daug naujo neatrasi. Buvo pakankamai savim pasitikis ir niekados nesutiko su mintimi, kad is kaimo kiles lietuvis turetu buti blogesnis biznierius uz mieste gyvenanti svetimtauti. Dar tevui tebeukininkaujant, kai kuriu nusimananciu kaimo vyru padedamas, jis su savo jaunesniu broliu pasistate vejini maluna. Buvo numates kaimo ukininkams grudus malti. Bet viena nakti uzejus didelei audrai, veja maluna nuverte. Nuversta maluna atstatyti nebande, jo mintys skrido jau toliau kaimo ribu. Po kiek laiko, isigijes anais metais kaime mazai zinoma motocikla, jis pradejo vis labiau miesto (Klaipedos) gyvenimu dometis. Paveldeta is tevu uki netrukus pardave ir su savo broliu issikele i Klaipeda saltkalvystes ir veliau prekybos dalyku mokytis. Ten juodu buvo isigije ir transportini automobili. Bet 1915 metais (I pasaul. karas) kavo menesy, rusams isiverzus penkioms dienoms i Klaipedos krasta, vielionis pateko kartu su savo broliu i rusu rankas ir buvo kartu su automobiliu isgabenti i Siberia. (Tada is Klaipedos krasto isvezta 458 zmones). Karui pasibaigus, po 4 metu, broliai D. grizo is Sibiro. Velionis ir is Sibiro grizes nenuleido ranku, o ir pats gyvenimas Sibire tada gal nebuvo toks ziaurus ir isveztieji turejo progas dirbti savo srityje ir istremime. Grizes is Sibiro, jis buvo su broliu kuri laika Klaipedoje mezgimo masinu agentu, pardaveju. Kiek veliau, vedes kretingiske O. Milasiute, jis isteige nuosavo drabuziu mezgimo imone. Jo zmona turejo mezgime su masinomis patyrima ir sis darbas jiems puikiai sekesi. Bet velionis tuo nesitenkino. 1923 m. Klaipedos krasata prijunges prie Lietuvos, Klaipedoje pradejo keistis ir biznio gyvenimas. Kai kurios verslo sakos eme plestis ir dideti, o kai kurios steigesi visai naujas. Velionis siuos dalykus atidziai seke, ir momenta nepraleidamas, perejo I brangesne gamybos sriti i moterisku kojiniu mezgimo versla. Artimiausia sios rusies didesne imone buvo tada Kaune, kiek veliau ir siauliuose, tad kurti sios rusies imone ir Klaipedoje, kur jos dar nebuvo , reikejo rizikuoti. Pirmieji zingsniai, zinoma, nebuvo lengvi. Tik viena masina, skaiciujant lietuviska valiuta, kainavo arti simta tukstanciu litu, o ju rekeejo bent keliolika, norint turenti pilnesni sastata. Bet iki mums zinomos ukines depresijos metu, velionis jau buvo spejes imone suorganizuoti ir dare puikia, placia apyvarta. Depresijos laikai (apie 1932 m.) buvo vel prispaude. Bet is masinas pardavusu firma pasiseke issidereti mokejimu pratesima ir atsisakius laikinai nuo kai kuriu uzsimojimu, imone vertesi neblogiausiai. O depresijai atsylugus, veik nuolatos nespeta uzsakymu patenkinti. Deckio agentai pardavinedavo Klaipedos krasto ar zemaitijos miesteliu krautuvese kojines daznai po kelis centus pigiau, kaip kiti pirkliai, jam buvo svarbu daryti apyvarta. Kojiniu pirkliams zydams tai nepatiko. Jie buvo siule velioniui is sio biznio pasitraukti ir uz fabrica norejo sumoketi gerus pinigus. Bet velionis su tuo nesutiko, jis jautesi per kalna perkopes ir didziausias klutis nugalejes.
Naciai atima fabrica
Bet paskutines kliuties velioniui nugaleti nebepasiseke. 1939 m. naciams uzemus Klaipedos krasta, fabrikas, kaiup lietuviska imone, buvo nusavintas ir velionis su seima istremtas I Pomeranija. Tik zmona parvaziudavo retkarciais neoficialiai i fabrika gerybiu del prasimaitinimo parsivezti. Velioniui buvo isakyta uzsiregistruoti kaime darbams. Mirusiajam tai reiske lyg gryzti vel i kaimo jaunystes dienos ir pradeti gyvenima is naujo. Bet jis to jau nebebutu pajeges. Naciams fabrika perimant, permojo imones pletojimo etapo skolos jau buvo baigtos ismoketi ir ruostasi gabenti zaliavas imones pletimui. Kaip dokumentai ir siandien rodo, uz masinas buvo baigta sumoketi virs keturi simtai tukstanciu Reichmarkiu, uz is uzsieniu supirktas zaliavu atsargas ir kitus dalykus sumoketa apie penkiasdesimt tukstanciu RM. Pavertus tai i lietuviska valiuta, sudaro viena miliona ir apie astuoniasdesimt tukstanciu litu. Tai buvo tik apie 14-kos metu sios verslo srities darbo vaisius. Tad isnaudojant kartais kai kuriu pramones ar verslo saku pletojimosi momentus ir mokant juos organizuoti bei rizikuoti, buvo galima tapti, per palyngiti ne ilga laika, milijonierium ir Lietuvoje. Privaciame gyvenime velionis buvo tylus lietuvisko darbo remejas. Nemego buti garsinamas ir ypac venge nepakankamai realiu biznio samburiu,Visa ka jis dare, dare dazniausia vienas, ar tik savo artimiausiu giminiu padedamas. Is mineto turto, kuri vokieciai jau karo pradzioje ateme ir eksplotavo, velionis nebuvo dar bent iki siol jokio atlyginimo gaves. Atvykes i si krasta dirbo kuri laika prosuotojo darba, bet jo dusulio negalavimi pradejo vis sunketi ir s. m. rugpiucio 27 d., po ilgo sirgimo mire. Paliko liudincia zmona, dvi dukteris, du zentus, Gudelis ir Barkus ir keturis sunus bei kitas gimines.
Tegul buna jam lengva sio krasto zemele.
J. P-tis. (Peteraitis)
